Locked History Actions

Bootstrap Protocol

Bootstrap Protocol

Bootp

Bootstrap protokolas


Apibrėžimas

Bootstrap protokolas - tai interneto protokolas leidžiantis tinklo vartotojui būti automatiškai sukonfigūruotam (gaunant IP adresą) ir turint duomenis (operacinę sistemą) be vartotojo įsikišimo, todėl nereikia nei lankčiųjų nei kietųjų diskų. BOOTP serveris, prižiūrimas tinklo administratorių, automatiškai prijungia IP adresą iš galybės adresų konkrečiam laiko tarpui.


Paaiškinimai

Kompiuteriniuose tinkluose Bootstrap protokolas, arba BOOTP, yra tinklo protokolas, naudojamas tinklo kliento IP (ang. Internet Protocol (IP)) adreso gavimui iš konfigūracinio serverio. Pirmiausiai BOOTP protokolas buvo apibrėžtas RFC 951 . BOOTP paprastai naudojamas per įkrovos procesą kompiuteriui įsijungus. Per BOOTP konfigūracinis serveris priskiria IP adresą kiekvienam klientui iš daugybės adresų. BOOTP naudoja vartotojo datagramų protokolą (ang. User Datagram Protocol (UDP)) per IPv4. Istoriškai BOOTP taip pat buvo naudojamas Unix-like bediskėse darbo vietose norint gauti tinklo vietą su įkrovos vaizdu ir papildomai gautu IP adresu. Pradžioje buvo reikalaujama naudoti lanksčiuosius diskelius įkrovos metu tam, kad būtų nustatytas pradinis tinklo ryšys, ir jau vėliau tinklo kortų gamintojai įterpė protokolą į BIOS, todėl buvo galimas tiesioginis tinklo paleidimas.

Dinaminis priimantysis konfigūracinis protokolas (Dynamic Host Configuration Protocol (DHCP)) yra labiau pažengęs protokolas sukurtas tuo pačiu tikslu bei pakeitęs BOOTP naudojimą. Dauguma DHCP serverių veikia taip pat kaip ir BOOTP serveriai.

"Istorija" BOOTP protokolas buvo apibrėžtas RFC 951, kaip pakeitimas grįžtamojo adreso nustatymo protokolo (ang. Reverse Address Resolution Protocol (RARP)), paskelbtas RFC 906 birželio 1984 metais. Pagrindinis motyvas pakeisti RARP į BOOTP buvo tas, kad RARP buvo duomenų ryšio lygmens protokolas. Toks įgyvendinimas buvo sunkiai prieinamas daugeliui serverių platformų, nes buvo reikalaujama, kad serveris būtų pateiktas kiekvienam atskiram IP potinklui. BOOTP pristatė naujovę - relės agentą, kuris leido BOOTP paketams būti siunčiamiems iš vietinio tinklo, naudojant standartinį IP maršrutą taip, kad vienas centrinis BOOTP serveris galėtų aptarnauti daug potinklių.

bootp.jpg

  • 1 pav. BOOTP veikimo principas

  • Užsikrovimo metu klientas siunčia IP broadcast datagramą (adresato IP adresas - 255.255.255.255) BOOTP serveriui. BOOTP žinutė yra enkapsuliuojama į UDP datagramą, o pastaroji į IP paketą.
  • BOOTP serveris gavęs broadcast žinutę siunčia atsakymą BOOTP klientui.
  • Klientas gavęs atsakymą patikrina, ar adreso lauke irašytas jo MAC adresas. Jei taip, tai priima žinutėje nurodytą IP adresą.


Naudota literatūra

  1. http://en.wikipedia.org/wiki/BOOTP

  2. http://publib.boulder.ibm.com/infocenter/pvcvoice/51x/index.jsp?topic=/com.ibm.websphere.wvs.doc/wvs/glossary.html

  3. http://www.networkdictionary.com/security/b.php

  4. http://download.mgeops.com/emb/66062/doc/eng/snm_eng/snme5x1c.htm

  5. http://searchnetworking.techtarget.com/sDefinition/0,,sid7_gci213818,00.html

  6. http://www.tech-faq.com/bootp.html

  7. http://ktl.kauko.lt/~Guciukas/Baigiamojo%20egzo%20teorija/Tinklai/DHCP.pdf